Dirvožemio analizė ir apsauga

Dirvožemio diagnostika

Dirvožemio analizė ir apžiūra yra didelio derliaus pagrindas. Su kastuvu kruopščiai apžiūrint galima lengvai susidaryti dirvožemio būklės vaizdą. Taip yra, nes dirvožemio išvaizda ir savybės atspindi jo būklę ir funkcijas.

Dirvožemis – sudėtinga sistema, kurioje cheminiai, biologiniai ir fiziniai procesai turi vykti kartu taip, kad pasėliai galėtų augti ir duotų didelį derlių. Pavyzdžiui, vandens ir oro judėjimas – svarbi funkcija dirvožemyje, kontroliuojama jos struktūros.

• Poringumu –matomų porų kiekis ant atskilusio agregato rodo, kokios skirtingos gali būti sąlygos šaknims vystytis.
• Spalva, kvapu ir skoniu (!) – dirva turėtų gaiviai kvepėti, sieros kvapas – blogas ženklas.
• Sliekų kiekiu– iš dirbamojo sluoksnio iškasus pilną kastuvą žemės, ten turėtų būti 2–4 sliekai. 0 sliekų įspėjamasis požymis, o kuo jų daugiau, tuo geriau.
• Arimo arba skutimo pado ir kitų suslėgtų sluoksnių vaizdu – tankiai persipynę šaknys tam tikroje zonoje rodo dirvos suspaudimą.

Be to, kasant giliau galima susidaryti vaizdą apie hidraulinį laidumą ir atidžiau apžvelgti dirvožemių agregatų pobūdį. Šaknijimosi gylis rodo, kaip laukas tinka augalams auginti. Apie tai galima spręsti ir pagal šaknų skaičių bei jų skersmenį.

Geras atspirties taškas būtų iškasti po duobutę ne mažiau kaip 2 lauko vietose – vieną, kur pasėliai auga gerai ir vieną, kur pasėliai menki. Geriausios vietos lauke palyginimas su, pvz., suslėgta galulauke gali suteikti įdomios informacijos. Jis išryškina kontrastus ir suteikia geresnę galimybę surasti skirtumus dirvožemyje, paaiškinančius augimo skirtumus. Kitas patarimas – kasti vietoje su nuolatine augalų danga už lauko, kur nevažinėja technika.

Duobutė, rodanti vidutines vertes visam laukui, taip pat teikia informacijos apie įprastas sąlygas. Iškastų duobučių skaičius priklauso nuo to, kiek joms galima skirti laiko ir energijos, bet geriau iškasti daugiau duobučių ir turėti platesnį vaizdą, nei nuo pat pradžių per daug gilintis į smulkmenas.

Dirvos suslėgimas

Dirvos suslėgimas pasireiškia porų užspaudimu, kurios kitomis sąlygomis praleistų vandenį ir orą. Suslėgimas stabdo šaknų augimą ir gali sukelti deguonies trūkumą. Nuo dirvožemio suslėgimo gali labai sumažėti derlius.

Pagal apibrėžimą dirvos suslėgimas reiškia dirvožemio tankio padidėjimą, kai jis spaudžiamas. Kitais žodžiais tariant, dirva darosi tankesnė ir kiekvieno dirvožemio litro masė padidėja, kai suspaudžiamos poros. Dažnai visai nesunku suprasti ir įvertinti dirvos suslėgimo poveikį stebint, kai traktoriaus ratas važiuoja per purią dirvą drėgnomis sąlygomis.

Orientacinės vertės dirvožemio poringumui, kai poros pripildytos oro: >25 procentai oro reiškia gerą aeraciją, esant 10–25 procentams oro, gali pasireikšti ribojimai tam tikromis sąlygomis, o <10 procentų oro būdinga deguonies trūkumui.

Rezultatai parodė, kad vasarinių kviečių, miežių ir avižų derliams teigiamą poveikį turėjo tam tikras dirvos suslėgimas, t.y. vienas pravažiavimas + sėjimas. Tačiau cukrinių runkelių ir žirnių derlius sumažino net ir šis poveikis į dirvą. Kai pravažiavimų skaičius taigi ir dirvos suslėgimo laipsnis buvo padidintas, visų kultūrų derliai sumažėjo. Didžiausias neigiamas poveikis nustatytas žirniams, kurie labai jautrūs deguonies trūkumui.

Arimo arba skutimo padas = arimo padas - sutankinta ribinė zona tarp armens ir poarmeninio sluoksnio, šiek tiek žemiau arimo gylio, dažniausiai sutankinta plūgo arba rato slydimo vagoje. Įdirbimo padas gali susiformuoti tam tikrame gylyje, jei dirva įdirbama tik minimaliai, dėl pasikartojančio važinėjimo po lauką drėgnomis sąlygomis. Jų abiejų požymiai – sumažėjęs dirvožemio laidumas vandeniui ir orui, nes užspaudžiamos didžiausios poros, ir kliūtys vystytis šaknims.

Granuliometrinė sudėtis = Dirvožemio granuliometrinė sudėtis reiškia skirtingo vidutinio skersmens mineralinių dalelių proporcijas, t.y. visų pirma santykiniai smėlio, dulkių ir molio kiekiai, pagal lentelę Dalelių dydžio pasiskirstymas skyriuje Dirvožemį sudarantys blokai

Hidraulinis laidumas = vandens kiekis, galintis įsigerti į dirvą per tam tikrą laiką, – gerai parodo, ar tinkamai funkcionuoja dirvožemis, iš dirvožemio fizikos perspektyvos.

Virvutės testas = virvutės testas – greitas drėgno dirvožemio grumsto kočiojimas, lengvai suspaudus delnais tarp smiliaus ir nykščio, suteikia informacijos apie dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Virvutė iš dulkiško dirvožemio 4–6 mm, lengvo priemolio apie 2 mm ir sunkaus molio – apie 1 mm.

Poros = Dirvos poros tai tarpeliai, kanalai ir įtrūkimai dirvoje, užpildyti vandeniu  arba oru, priklausomai nuo esamo dirvožemio drėgnumo.

Denitrifikacija = denitrifikacija – procesas, kuris vyksta dirvoje, esant žemai deguonies koncentracijai, denitrifikuojančioms bakterijoms skaidant augalams naudingus nitratus (NO3–)  į azoto dujas (N2). Jei denitrifikacijos procesas vyksta ne iki galo, susidaro azoto oksidas (N2O) – potencialiai šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Liosinis dirvožemis = liosinis dirvožemis – poringas, vėjo suneštas dirvožemis, kurio dalelės dažnai yra maždaug dulkių dalelių dydžio intervale (žiūrėkite daugiau skyriuje Dirvožemį sudarantys blokai). Liosiniai dirvožemiai aptinkami Rytų Europoje ir Ukrainoje, jų gylis gali siekti daugiau nei 100 metrų.

Kontūrinis arimas = Kontūrinis arimas siejamas su arimu palei vietovės aukščio horizontales.